Riebalų persodinimas (lipoaugmentacija, liposkulptūra) – tai procedūra, skirta kūno linijoms koreguoti ar kai kurioms kūno dalims padidinti. Persodinimui riebalinis audinys imamas iš paties paciento poodžio. Taigi dažnai riebalų siurbimas ir persodinimas atliekami kartu: riebalinis audinys pašalinamas iš ten, kur jo per daug (sėdmenų, šlaunų, nugaros) ir persodinamas ten, kur reikia linijų korekcijos (į krūtis, sėdmenis, veido raukšles).
Operacija
Riebalai paimami specialia kiurete, naudojant neigiamą slėgį (tuo atveju, kai riebalinių ląstelių reikės persodinimui, siurbiama ne aparatu, o švirkštu – taip ląstelės mažiau traumuojamos, daugiau jų lieka gyvybingos, geriau prigyja). Vėliau riebalų ląstelės krupščiai paruošiamos persodinimui: plaunamos, atskiriamos nuo audinių skysčio. Paruoštas audinys švirkštais leidžiamas į reikiamas vietas, paskleidžiant ir tolygiai paskirstant ląsteles paciento poodyje. Kuo atidžiau jos paskirstomos, tuo didesnis kieksi jų prigyja. Vienu kartu į krūtį suleidžiama nuo 100 iki 300 ml, į sėdmenis- 200-600 ml, į veido raukšles- 10-20 ml riebalinio audinio. Žinoma, kuo didesnis kiekis persodinamas, tuo mažesnė tikimybė jam visam prigyti.
Riebalų paėmimo plotai ir technika
Operacinė rizika
Pagrindinis riebalų persodinimo nepageidaujamas poveikis – persodinto audinio rezorbcija (išnykimas, tūrio sumažėjimas). Tačiau priklausomai nuo riebalų siurbimo technikos, atidumo juos suleidžiant, individualių paciento organizmo savybių, prigyti gali 30-70 proc. persodinto riebalinio audinio tūrio. Kitos komplikacijos – infekcija, kraujavimas, audinių skysčių kaupimasis, pasitaiko gana retai (1-5 proc. atvejų).
Pooperacinis laikotarpis
Pacientas atgauna darbingumą po 1-2 sav., 2-4 sav. rekomenduojama vengti fizinio krūvio. Riebalų persodinimo kosmetinis efektas ilgalaikis, tačiau jis nemaža dalimi priklauso nuo pacientų gyvenimo būdo, mitybos, fizinio aktyvumo.